Kaip išsirinkti žiūronus?

Žiūronai: dvi akys geriau nei viena!

Besižvalgant po žvaigždėtą dangų ateina momentas, kai norisi giliau įsiskverbti į dangaus paslaptis ir stebėjimai plika akimi nebedžiugina. Ateina metas pagalvoti apie rimtesnį prietaisą. Dažnas astronomijos mėgėjas pirmiausia išbando žiūronus. Žiūronais paprasčiau naudotis, galima stebėti abejomis akimis, jie neapverčia vaizdo, o regėjimo laukas platesnis nei teleskopo. Galų gale jie sveria mažiau ir paprasčiau transportuojami. Pro žiūronus galima stebėti tokius dangaus kūnus kaip Mėnulį, Paukščių taką, žvaigždžių spiečius, kometas ir kt. Parduotuvėse žiūronų kainos kinta nuo 30 iki kelių tūkstančių litų Lt. Patarsime, kaip išsirinkti prietaisą pagal savo poreikius ir kišenę.

Konstrukcija

Žiūronų konstrukcija gali būti su Porro (laužytos formos) arba Roof (tiesios formos) prizmėmis. Roof prizmės daro žiūronus kompaktiškesnius, o Porro pasižymi truputi geresne vaizdo kokybe (lyginant vienodų charakteristikų ir kokybės optika). Vidutinės klasės (50-70 mm skersmens) astronominiai žiūronai būna Porro konstrukcijos. Būna ir daugiau specializuotų žiūronų atmainų, naudojamų rečiau: veidrodiniai, su stabilizacija ar elektroniniai.

Didinimas

Jei žiūronai labiau didina, tai dar nereiškia, kad jie geresni. Kuo žiūronai labiau didina, tuo smarkiau juda vaizdas juos laikant rankose, siaurėja matymo laukas, krenta šviesumas ir ryškumas. O atliekant stebėjimus labai svarbu, kad vaizdas nešokinėtų, būtų galima matyti didesnį lauką. Optimaliausia, kai žiūronai didina 7-8 kartus, tada juos dar galima nulaikyti rankose. Tad renkantis žiūronus reikia žiūrėti į užrašą: pirmas skaičius (prieš ženklą X) rodo didinimų skaičių, antrasis – objektyvo skersmenį milimetrais. Pvz., 7X50 arba 8X56. Jeigu žiūronai didina 10 ir daugiau kartų, stebėti dangų reikėtų atsirėmus į stabilią atramą arba naudojant stovus (geresni žiūronai turi specialų sriegį, kuris leis prietaisą pritaisyti ant fotoaparatų arba specialaus stovo) arba „gerves“. Tiesa, itin brangūs žiūronai gali turėti ir vaizdo stabilizatorių.

Objektyvo skersmuo

Antras svarbus parametras – objektyvo skersmuo. Kuo jis mažesnis, tuo vaizdas tamsesnis, sunkiau matyti detales. 50 mm skersmens objektyvas surenka 4 kartus daugiau šviesos nei 25 mm. Astronominiams stebėjimams surinktos šviesos kiekis itin svarbus, nes dangaus objektai dažnai esti blyškūs ir plika akimi net neįžiūrimi. Taigi, kuo didesnis objektyvo skersmuo, tuo daugiau patenka šviesos ir „vaizdo“. Jei objektyvo skersmuo mažas, prieblandoje matysis gerokai blogiau. Minimalus rekomenduojamas objektyvo skersmuo astronominiams stebėjimams 40-50 mm. Optimalus nuo 56 iki … 250 mm!
Lyginant žiūronus pagal objektyvo ir didinimo reikšmes galima pasiskaičiuoti „prieblandos faktorių“ (angl. twilight factor). Reikia sudauginti objektyvo skersmenį (mm) su didinimu (kartais) ir iš rezultato ištraukti šaknį. Jei rezultatas mažesnis už 17 – tokie žiūronai astronomijai menkai tinka. Pvz., populiariųjų 7×50 prieblandos faktorius lygus beveik 19, o 8×32 tesiekia 16.

Regėjimo lauko plotis

Trečias parametras – regėjimo lauko plotis. Jis matuojamas kampiniais laipsniais, pvz., 6,5 laipsniai. Jei jo reikšmė didelė, tuomet objektą lengviau rasti ir nepamesti danguje iš matymo lauko. Bet per didelis kampas stipriai iškraipo regėjimo lauko pakraščius. Optimalus regėjimo laukas nuo 6 iki 9 laipsnių.

Kokybė

Pažiūrėjus į objektyvo lęšius, juose neturėtumėt pamatyti savo atvaizdo. Geras objektyvas neturi atspindžių, jis padengtas specialiu paviršiumi. Geriausia, kai žiūrint į objektyvo linzės stiklą matyti žalsvas arba violetinis atspalvis (bet ne raudonas). Padengimai būna nuo vieno iki kelių sluoksnių. Geriausia, kai padengimai būna daugiasluoksniai. Svarbus ir žiūronų atsparumas aplinkos poveikiui, kad jie nepraleistų dulkių ir drėgmės į prietaiso vidų. (Water Resistant- atsparus drėgmei, Waterproof – atsparus vandeniui, visiškai sandarus). Drėgmei atspariems žiūronams nekenkia mažas drėgmės kiekis (purslai, rasojimas), o vandeniui atsparūs nenukentės ir lyjant lietui ar net panardinti vandenin. Waterproof žiūronai būna užpildyti azoto dujomis, todėl mažiau rasoja staiga pasikeitus oro sąlygoms. Keliaujant svarbus ir žiūronų svoris. Jei jie bus labai sunkūs, stebint greitai pavargs rankos, kaklas, nors, kita vertus, vaizdas pro juos bus stabilesnis. Jei žiūronai labai lengvi – optika ir korpusas tikriausiai bus plastmasiniai. Todėl geriausia rinktis „aukso vidurį“: geresni korpusai liejami iš aliuminio ir magnio, todėl yra patvarūs.

Kiti parametrai

Jeigu žiūronus naudosite ir gyvūnams bei paukščiams stebėti, tai jums bus svarbus ir ryškaus regėjimo lauko gylis. Reikia, kad jis būtų kuo didesnis, tačiau gamintojai dažniausiai nepateikia tokios informacijos, reikalingi praktiniai stebėjimai.

Kiekvienus žiūronus reikia nustatyti arba sufokusuoti (kad vaizdas būtų ryškus), todėl svarbus parametras – centrinis fokusavimas. Beveik visi dabar gaminami žiūronai turi centrinį fokusavimą, valdomą rankenėle (ratuku, sriegiu). Gerai, kai ryškumą nuo begalybės iki mažiausio atstumo galima pakeisti 1,5-2 ratuko apsisukimais. Geri prietaisai leidžia ryškumą nusistatyti ir vienai arba abiem akims atskirai sukiojant atitinkamą okuliarą.

Kuo didesnis išėjimo vyzdžio skersmuo (exit pupil) tuo daugiau per jį praeina šviesos, geriau matyti. Jis skaičiuojamas padalinus objektyvo skersmenį iš didinimų skaičiaus. Pvz., 7X50 – 7,1 mm; 8X42 -5,3 mm. Rekomenduojama rinktis žiūronus, kurie turi ne mažesnį kaip 4 mm išėjimo vyzdį. Nešiojantiems akinius svarbus atstumas tarp žiūrono okuliaro ir akinių (Eye Relief). Šis parametras turėtų būti ne mažesnis kaip 15-20 mm.

Pabaigai kai kam svarbiausias parametras – kaina. Deja, optikos prietaisų rinkoje kaip niekur kitur galioja taisyklė – kuo brangesnis, tuo geresnis. Jeigu žiūronų kaina nesiekia bent 100-150 Lt, tai 99 proc. tikimybė, kad astronominiams stebėjimams jie netiks.

Priedai

Įsigijus žiūronus verta pamastyti ir apie gerą stovą (trikojį), laikiklius, skirtus pritaisyti prie stovo, papildomus didinimo priedus (binobooster), optikos valymo priemones (šepetėlius, servetėles, skysčius) bei gerą dėklą, apsaugantį nuo smūgių ir kitų aplinkos poveikių.

Atsiliepimus ir patarimus apie įvairius žiūronų tipus ir gamintojus galite pasiskaityti Albireo astronomijos mėgėjų forume.

Parengta pagal „Kelionių magija“, www.teleskopai.lt ir užsienio šaltinių informaciją.