Kaip pasirinkti teleskopą?

teleskopu_tipaiPažinę žvaigždynų raštus plika akimi ar su žiūronais, daugelis astronomų mėgėjų pradeda smalsauti ką dar galima išvysti kosmoso gelmėse. Tam prireiks galingesnio prietaiso – teleskopo. Teleskopo pasirinkimas ypač priklauso nuo stebėtojo gyvenimo sąlygų bei noro stebėti dangų. Gyvenant daugiabutyje mieste ir neturint pakankamai vietos, didelį teleskopą laikyti bus sudėtinga. Taip pat ir išsinešti į kiemą. Jei gyvenate užmiestyje, arba turite didelę transporto priemonę, galima pagalvoti ir apie didesnį prietaisą.

Jei jums patinka retkarčiais pasižvalgyti po Mėnulį ar planetas, jums tiks vienos konstrukcijos prietaisas, o jeigu esate ūkų ir galaktikų medžiotojas – visai kitas. Be to, teleskopas ilgalaikė investicija. Todėl jūsų biudžetas tai pat įtakos pasirinkimą. Toliau pateiksime praktinių patarimų, kaip pasirinkti tinkamą prietaisą naktinio dangaus stebėjimui.

Skersmuo

Viena pagrindinių teleskopo charakteristikų yra jo objektyvo arba veidrodžio skersmuo. Aritmetika čia paprasta – kuo teleskopas didesnis, tuo daugiau nakties šviesulių spinduliuojamos šviesos jis surenka, tuo silpnesnius objektus bus galima įžiūrėti. 5 cm skersmens teleskopėlis bus tinkamas nebent Mėnuliui stebėti, o štai 15 cm prietaisas jau leis pažvelgti ir į taip vadinamus giliojo dangaus objektus. Nuo teleskopo skersmens priklausys ir koks bus maksimalus galimas jo didinimas bei skiriamoji geba. Galima taikyti paprastą taisyklę – 1 cm teleskopo skersmens prilygsta 20 kartų didinimui. Vadinasi su 15 cm skersmens teleskopu pačiomis idealiausiomis sąlygomis pavyks pasiekti didinimą iki 300 kartų.

Teleskopų tipai

Skiriami trys pagrindiniai teleskopų tipai:

  • refraktoriai (lęšiniai);
  • reflektoriai (veidrodiniai);
  • katadioptrikai (mišrios konstrukcijos).

Refraktoriai atrodo būtent taip, kaip teleskopą įsivaizduoja pradedantieji stebėtojai – ilgas siauras „žiūronas“. Jo priekyje įtaisytas didelis lęšis (objektyvas), kuris ir surenka šviesą. Šie teleskopai yra mėgiami dėl to, kad jų konstrukcija patikima, vamzdis uždaras ir todėl nereikalauja sudėtingos priežiūros. Esant temperatūrų skirtumams, vamzdyje nesusidaro besimaišančio oro srautai, kurie galėtų pabloginti vaizdą. Refraktoriai, kuriuose įmontuota itin kokybiška optika (taip vadinami apochromatai APO), leidžia išvysti kokybiškiausią vaizdą, palyginus su tokio pat skersmens kitų tipų teleskopais. Tačiau didelio skersmens lęšius pagaminti yra sudėtinga.

Todėl astronomijos mėgėjams skirti refraktoriai paprastai būna nedideli – iki 13 cm skersmens. Tokio pat skersmens refraktorius bus brangesnis už kitų konstrukcijų analogus. Šiuos teleskopus dažniausiai renkasi astronomijos mėgėjai, mėgstantys stebėti Mėnulį ir planetas, padrikus žvaigždžių spiečius bei gyvenantys miestuose. Dar vienas minusas – okuliaras, pro kurį stebima, įtaisytas teleskopo apačioje. Dėl to tampa nepatogu stebėti aukštai virš horizonto pakilusius objektus. Tuo tikslu tenka įsigyti papildomą priedą (prizmę arba veidrodėlį), kuris nukreiptu vaizdą kampu, tačiau tada tenka susitaikyti ir su tam tikrais šviesos nuostoliais.

Reflektoriai yra labiausiai paplitęs teleskopų tipas. Šviesai surinkti teleskopo vamzdžio gale montuojamas išgaubtas veidrodis. Okuliaras paprastai įtaisomas vamzdžio šone, todėl juo patogu stebėti net beveik zenite (virš galvos) esančius objektus. Reflektoriai yra santykiniai pigiausi teleskopai. Tačiau jie neapsaugoti nuo aplinkos poveikio (dulkių, drėgmės). Tiesa, nedidelis ant veidrodžio nusėdęs dulkių kiekis vaizdo praktiškai negadina. Tačiau po kurio laiko veidrodį vis vien teks valyti. Taip pat teleskopas reikalauja periodiškai, ypač po transportavimo, sureguliuoti optinę sistemą (kolimuoti). Tai ypač aktualu astrofotografijos gerbėjams. Prieš pradedant stebėjimus, veidrodinis teleskopas turi atvėsti iki aplinkos temperatūros.

Katadioptrikai apjungia abiejų teleskopų tipų teigiamas savybes: teleskopo priekyje įtaisytas specialus lęšis (meniskas), o vamzdžio gale šviesą surenka veidrodis. Dėl šios priežasties tokie teleskopai yra kompaktiškesni ir lengvesni. Katadioptrikas tinka stebėti tiek planetas, tiek ūkus ir galaktikas. Jį patogu transportuoti ir saugoti. Tačiau, palyginus su tokio pat skersmens refraktoriai, jų vaizdo ryškumas yra prastesnis, nes dalis šviesos prarandama dėl antrinio veidrodžio, kuris nukreipia vaizdą į okuliarą. Atsiradus gedimams, tokį teleskopą tikriausiai teks gabenti platintojui. teleskopu_klasifikacija

Montuotė (stovas)

Jokio teleskopo rankose neišlaikysi, nes vaizdas beprotiškai šokinės. Tačiau net ir geriausias teleskopas, sumontuotas ant prasto stovo tampa toks pat menkavertis. Kiekvienas prisilietimas tolygus žemės drebėjimui. Todėl montuotė (stovas) privalo būti kuo stabilesnė. Egzistuoja dviejų tipų montuotės: ekvatorinė (pusiaujinė) bei azimutinė (paprasta).

Ekvatorinė montuotė leidžia patogiai sekti dangaus šviesulius judančius dangumi dėl Žemės sukimosi. Nors plika akimi šis judėjimas sunkiai jaučiamas, tačiau esant 100 kartų didinimui, žvaigždė iš regėjimo lauko pabėgs greičiau nei per minutę. Ekvatorinė montuotė leidžia keliauti paskui šviesulius sukant teleskopą tik apie vieną ašį (t.y. sukant vieną rankenėlę). Pritaisius varikliuką teleskopas gali sekti objektą automatiškai, todėl šios montuotės labiausiai tinka rimtesnei astrofotografijai. Tačiau prieš pradedant stebėjimus teleskopą reikia sulygiuoti – nukreipti teleskopo ašį į Šiaurinę žvaigždę, kad ji taptų lygiagreti Žemės ašiai.

Azimutinė montuotė būna paprastesnė, pigesnė ir lengvesnė. Tačiau stebint šviesulį, teleskopą vienu metu reikės nukreipti tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimi. Stebint vizualiai tai kiek vargina, o fotografuoti ilgomis ekspozicijomis iš vis tampa neįmanoma. Kaip vieną iš azimutinės montuotės rūšių reikėtų paminėti Dobsono teleskopus. Tai paprasta, bet stabili medinė dėžė, leidžianti ant jos tvirtinti didelius reflektorinius teleskopus. Tačiau ją naudojant reikėtų gerai išmanyti žvaigždėtojo dangaus raštus.

Kompiuterizuota „Go to“ montuotės skirtos tiems, kurie neturi kantrybės ieškoti objektų patys. Kompiuteris elektrinių varikliukų pagalba pats nukreips teleskopą į norimą objektą. „Go to“ supaprastina stebėjimus ir sutaupo laiko, bet atima dalį stebėjimų žavesio. Tai panašu į žvejybą vonioje, pilnoje žuvų.

Okuliarai

Okuliaro, per kurį stebimas vaizdas, indėlis į vaizdo kokybę ne ką mažesnis nei pačio teleskopo. Paprastai su teleskopu komplektuojami okuliarai nepasižymi ypatinga kokybe, todėl su laiku verta įsigyti geresnius. Nuo naudojamų okuliarų priklausys, kiek kartų didins jūsų teleskopas. Mėgėjai paprastai naudoja didinimus nuo 30 kartų iki 200 kartų. Norint sužinoti, koks bus didinimas su konkrečių okuliaru, reikia teleskopo židinio nuotolį milimetrais padalinti iš okuliaro židinio nuotolio. Pvz., 910 mm / 7 mm = 130 kartų.

Be židinio nuotolio svarbūs šie okuliarų parametrai:

  • regėjimo kampas (kuo didesnis, tuo patogiau);
  • atstumas nuo akies (kuo didesnis, tuo patogiau);
  • padengimas (geriausia daugiasluoksnis visų paviršių);
  • įvorės skersmuo (priklausomai nuo teleskopo fokusatoriaus būna 1,25 arba 2 colių);
  • okuliaro tipas (geriau Plossl ar plačiakampiai Nagler nei senesni Kellner, Ramsted);
  • gamintojas (kokybę garantuos tokie pripažinti prekių ženklai kaip Baader Planetarium, William Optics ar Sky Watcher).

Priedai

Perkant teleskopą vertėtų pamąstyti apie tokius priedus kaip ieškiklius, filtrus (tarp jų ir saulės), priedus astrofotografijai (adapterius, varikliukus, gidavimo teleskopus ar okuliarus), prizmes vaizdui apversti, žiedus ir Barlow lęšius didinimui padidinti, optikos valymo priemones ir kt.

Kur įsigyti

Teleskopai gali būti įsigijami specializuotose parduotuvėse arba internetu. Tiesa, iš užsienio, tiesiai iš gamintojo, juos atsisiųsti gali būti problematiška dėl dviejų priežasčių: Lietuvoje yra to gamintojo oficialus atstovas arba optikos prietaisai nesiunčiami iš principo dėl didelės pažeidimo tikimybės transportavimo metu. Internetinių teleskopų parduotuvių sąrašą galite rasti skyriuje „Nuorodos“.