|
|
Žiūronai: dvi akys geriau nei viena
  Besižvalgant po žvaigždėtą dangų ateina momentas, kai norisi giliau įsiskverbti į dangaus paslaptis ir stebėjimai plika akimi nebedžiugina. Ateina metas pagalvoti apie rimtesnį prietaisą. Dažnas astronomijos mėgėjas pirmiausia išbando žiūronus. Žiūronais paprasčiau naudotis, galima stebėti abejomis akimis, jie neapverčia vaizdo, o regėjimo laukas platesnis nei teleskopo. Galų gale jie sveria mažiau ir paprasčiau transportuojami. Pro žiūronus galima stebėti tokius dangaus kūnus kaip Mėnulį, Paukščių taką, žvaigždžių spiečius, kometas ir kt. Parduotuvėse žiūronų kainos kinta nuo 30 iki 1500 Lt. Patarsime, kaip išsirinkti prietaisą pagal savo poreikius ir kišenę.
  Didinimas
  Jei žiūronai labiau didina, tai dar nereiškia, kad jie geresni. Kuo žiūronai labiau didina, tuo labiau juos laikant rankose juda vaizdas, siaurėja matymo laukas arba matymo vaizdo plotis, mažėja šviesumas ir ryškumas. O atliekant stebėjimus labai svarbu, kad vaizdas nešokinėtų, būtų galima matyti didesnį lauką. Optimaliausia, kai žiūronai didina 7-8 kartus, tada juos dar galima nulaikyti rankose. Tad renkantis žiūronus reikia žiūrėti į užrašą: pirmas skaičius (prieš ženklą X) rodo didinimų skaičių, antrasis - objektyvo skersmenį milimetrais. Pvz., 7X50 arba 8X56. Jeigu žiūronai didina 10 ir daugiau kartų, stebėti reikėtų atsirėmus į stabilią atramą arba naudojant stovus (geresni žiūronai turi specialų sriegį, kuris leis prietaisą pritaisyti ant fotoaparatų arba specialaus stovo) arba "gerves". Tiesa, itin brangūs žiūronai gali turėti vaizdo stabilizatorių.
  Objektyvo skersmuo
  Antras svarbus parametras - objektyvo skersmuo. Kuo jis mažesnis,tamsesnis vaizdas, sunkiau matyti detales. 50 mm skersmens objektyvas surenka 4 kartus daugiau šviesos nei 25 mm. Astronominiams stebėjimams surinktos šviesos kiekis itin svarbus, nes dangaus objektai dažnai esti blyškūs ir plika akimi neįžiūrimi. Kuo didesnis objektyvo skersmuo, tuo daugiau patenka šviesos ir vaizdo. Jei mažas skersmuo, prieblandoje matysis gerokai blogiau. Minimalus objektyvo skersmuo astronominiams stebėjimams 40-50 mm. Optimalus nuo 56 iki ... 250 mm ?
  Regėjimo lauko plotis
  Trečias parametras - regėjimo lauko plotis. Jis matuojamas laipsniais, pvz., 6,5 laipsniai. Tuomet objektą lengviau rasti ir nepamesti danguje iš matymo lauko. Bet per didelis kampas stipriai iškraipo regėjimo lauko pakraščius. Optimalus regėjimo laukas nuo 6 iki 9 laipsnių.
  Kokybė
  Pažiūrėjus į objektyvo lęšius, juose neturėtumėt pamatyti savo atvaizdo. Toks objektyvas neturi atspindžių, jis padengtas specialiu paviršiumi. Geriausia, kai žiūrint į objektyvo linzės stiklą matyti žalsvas arba violetinis atspalvis (bet ne raudonas).
Padengimai būna nuo vieno iki kelių sluoksnių. Geriausia, kai padengimai būna daugiasluoksniai. Svarbus ir žiūronų atsparumas aplinkos poveikiui, kad jie nepraleistų dulkių ir drėgmės į vidų. (Water Resistant- atsparus drėgmei, Waterproof - atsparus vandeniui, visiškai sandarus). Waterproof žiūronai būna užpildyti azoto dujomis, todėl mažiau rasoja staiga pasikeitus oro sąlygoms. Keliaujant svarbus ir žiūronų svoris. Jei jie bus labai sunkūs, greitai pavargs rankos, kaklas, nors vaizdas pro juos bus stabilesnis, jei labai lengvi - optika ir korpusas plastmasiniai. Todėl geriausia rinktis aukso vidurį": geresni korpusai liejami iš aliuminio ir magnio, todėl yra patvarūs.
  Kiti parametrai
  Jeigu žiūronus naudosite ir gyvūnams bei paukščiams stebėti, tai jums bus svarbus ir ryškaus regėjimo lauko gylis. Reikia, kad jis būtų kuo didesnis, tačiau gamintojai nepateikia tokios informacijos, reikalingi praktiniai stebėjimai.
  Kiekvienus žiūronus reikia nustatyti arba sufokusuoti (kad vaizdas būtų ryškus), todėl svarbus parametras - centrinis fokusavimas. Beveik visi dabar gaminami žiūronai turi centrinį fokusavimą, valdomą rankenėle (sriegiu). Gerai, kai ryškumą nuo begalybės iki mažiausio atstumo galima pakeisti 1,5-2 rankenėlės apsisukimais. Geri prietaisai leidžia ryškumą nusistatyti ir vienai arba abiem akims atskirai sukiojant okuliarą.
  Kuo didesnis išėjimo vyzdžio skersmuo (exit pupil) tuo daugiau per jį praeina šviesos, geriau matyti. Jis skaičiuojamas padalinus objektyvo skersmenį iš didinimų skai¬čiaus. Pvz., 7X50 - 7,1 mm; 8X42 -5,3 mm. Rekomenduojama rinktis žiūronus, kurie turi ne mažesnį kaip 4 mm išėjimo vyzdį. Nešiojantiems akinius svarbus at¬stumas tarp žiūrono okuliaro ir akinių (Eye Relief). Šis parametras turėtų būti ne mažesnis kaip 15-20 mm.
  Pabaigai kai kam svarbiausias parametras kaina. Deja, optikos prietaisų rinkoje kaip niekur kitur galioja taisyklė kuo brangesnis, tuo geresnis. Jeigu žiūronų kaina nesiekia bent 130 150 Lt, tai 99 proc. tikimybė, kad astronominiams stebėjimams jie netiks.
  Parengta pagal Kelionių magija ir www.teleskopai.lt informaciją.
|
|
| Karštas balsavimas |
Ar norėtumėt būti kosmoso turistu?
|
|   |
| Kryžiažodis |
  Įdomioji astronomija
Saulės sistema
Kryžiažodis
 
Atsakymai
 
|
|   |
| Mįslės |
  Liaudies išmintis
Balta ožka ledą graužia, kas?
Atsakymas
 
|
|   |
| Dalyvauk! |
|
|
|   |
|
|
|   |
|
|
|   |
|
|
|   |
|
|
|   |
|
Kosminiai paveikslai |
 |
|
|
|
|   |
|
ZONDO DRAUGAI |
 |
|
 |
|
|
|
|