Lietuva ir kosmosas

Lietuviškų palydovų paleidimas iš TKS 2014 m. vasario 28 d.

Vingiuotas kelias link žvaigždžių

Istorinę 2014 m. vasario 28 d. 9.30 val. Lietuva pagaliau tapo kosmine valstybe. Į orbitą iš Tarptautinės kosminės stoties buvo paleisti iškart net tu „tautiniai“ palydovai. Nors tai buvo mažas postūmis „kubiukams“, bet didelis stumtelėjimas LT valstybės kosminėms ambicijoms! O norintiems daugiau paskaityti kaip iki to buvo eita, ir skiriamas šis straipsnis.

1975 m. įkurta Europos kosmoso agentūra (ESA) vienija toli gražu ne tik didžiųjų Europos valstybių pajėgas, nors į šią organizaciją yra įstojusios ir tokios valstybės kaip Čekija ar Rumunija. 2012 m. metais į klubą priimta ir kaimyninė Lenkija. Net Estija jau seniai yra pasirašiusios taip vadinamą bendradarbiaujančios valstybės planą (PECS charter). Bet dėl įvairių politinių peripetijų Lietuva šiame sektoriuje vis vilkosi uodegoje, ir tik pastaruoju metu kiek susiėmė ir pasitempė. Kodėl buvo neįvertintos kosmoso teikiamos galimybės?

Visų pirma, su kosmosu susiję tyrimai, pramonė ir paslaugų sektorius apima labai įvarias sritis. Tai ir Susisiekimo, ir Ūkio, ir Švietimo ir mokslo, net Užsienio reikalų ministerijos bendras daržas. Tačiau nei vieningos koordinuojančios institucijos, nei aiškios strategijos, ką Lietuvai veikti kosmose vis nebuvo. Gal pagalius į ratus kaišiojo politikų suvokimas, kad ši sfera vargiai pridės politinio kapitalo, net atvirkščiai – bus nelyg balastas. Lietuvos visuomenė ir žiniasklaida yra gana priešiškai nusiteikusi kosminių technologijų atžvilgiu. Po 2011 m. lapkričio mėn. Vilniuje įvykusios pirmosios tarptautinės konferencijos kosmoso ekonomikos tema (SEMWO) joje dalyvavę politikai kai kuriuose dienraščiuose buvo išvadinti „kosmonautais“, kurie visai nesirūpina „žemiškomis“ tautos problemomis…

Ką žmonija veikia kosmose?

Mažiausiai laiko, tikriausiai, skiriama žioplinėjimui pro iliuminatorių. Kosmoso technologijos yra vienas iš pramonės avangardų, kuriame įgytos žinios bei išradimai vėliau pritaikomi ir Žemėje. Taip pat absoliuti dauguma kosminių aparatų skirti tenkinti žemiškus poreikius, o ne Visatos tyrimams. Taip taip, kosminės technologijos tarnauja kasdienėje mūsų veikloje per palydovinę telekomunikaciją, palydovinę navigaciją ir intelektualines transporto sistemas, televizijos paslaugas, orų prognozes, klimato ir aplinkosauginę stebėseną, ortofoto nuotraukas, sienų apsaugą, intelektualinę žemdirbystę ir kt.

Visoms šioms veikloms užtikrinti reikalinga daug intelektualinio darbo ir žinių reikalaujanti technologija bei programinė įranga. Kosminius užsakymus gauna fizikai, mechanikai, medžiagotyrininkai, informatikai, biotechnologai ir kitų mokslų ir pramonės šakų atstovai. Kosminės įrangos ir paslaugų užsakovais būna tiek kosmoso agentūros, tiek valstybės, tiek privačios kompanijos. O pinigai šiame sektoriuje sukasi išties nemaži. Kosminių produktų ir paslaugų metinė apyvarta siekia virš pusanto šimto milijardų JAV dolerių. Iš jų net 60 proc. sudaro palydovų teikiamos paslaugos, o likusią dalį antžeminė įrangą bei pačių palydovų ir raketų nešėjų gamyba.

Europos kosmoso agentūros, į kurią taip trkošta įstoti ir likusios ES šalys, metinis biudžetas siekia 4 mlrd. eurų. Šiuo metu ji jaučia naujų elektronikos komponentų, terminės apsaugos medžiagų, kuro elementų, optinių komponentų ir kitų priemonių kūrimo poreikį. Ir šie užsakymai kol kas atitenka tų valstybių moksliniams centrams ir įmonėms, kurių politikai bei visuomenė suvokia, kad tokio lygio bendradarbiavimas skatina šalies ekonomiką, jos protinį potencialą, o vėliau per mokesčius sugrįžta išmokėtomis pensijomis, motinystės pašalpomis ar užtikrintu nemokamu mokslu. Įdomiausia, kad iš centrinės šalies valdžios, priešingai Delfi komentatorių įsitikinimui, reikalaujama gana mažai prisidėti finansiškai. Valdžia toli gražu neturi kurti palydovų ar statyti kosminius laivus, o tik siekti narystės ESA, rengti strategijas ir koordinuoti, bendradarbiauti, asistuoti verslui siekiant kosminių užsakymų, pritraukiant tarptautinių fondų paramą tyrimams ir gamybai finansuoti.

Pirmieji lietuviški kosminiai palydovai įamžinti pašto ženkle

Ledai pajudėjo!

Reikia pasidžiaugti, kad pastaruoju metu ir mūsų šalyje vyko itin reikšmingi pokyčiai. Taigi, reikalai pajudėjo, kai įvairios Lietuvos mokslo įstaigos ir verslo įmonės 2009 m. įkūrė Lietuvos kosmoso asociaciją. Aktyviai veikiant jos nariams 2010 m. buvo parengtas ir pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ESA bendradarbiavimo susitarimas (Cooperation Agreement). Deja, tai dar nebuvo jau minėtasis estų turimas PECS planas. Net ir šiam susitarimui ratifikuoti Seime (t.y. parengti ir patvirtinti pusės puslapio dokumentėlį) prireikė poros metų. Įdomus sutapimas – ratifikavimas sutapo su ESA ir NASA atstovų vizitais Lietuvoje (gal kam gėda pasidarė, tai ir suskubo?). Taip pat dar 2010 m. buvo parengta ir Ūkio ministro įsakymu patvirtinta Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010-2015 m. programa ir priemonių planas (2013 m. atnaujintas). Naujoje redakcijo ištaisyti kai kurie trūkumai. Nors liko programa nevyriausybinė (minusas) ir priemonės primena lozungus, bet vertinimo kriterijai tapo konkretesni, numatytas finansavimas, atlikimo terminai.

2011 m. lapkričio mėn. surengta pirma tarptautinė aukšto lygio konferencija kosmoso tema SEMWO. Taip pat buvo pradėti lietuviško palydovo kūrimo darbai, o Lietuvai kosmose buvo numatytos net dvi galimos orbitos ir dažniai jos palydovams veikti. 2013 m. SEMWO konferencija jau buvo skirta daugiausia nanopalydovų temai. Pirmieji 1 kg svorio 10 cm kraštinės ilgio kubiniai lietuviški palydovai (angl. cubesat) į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pakilo 2014 m. sausio 9 d., o į orbitą buvo išleisti vasario 28 d. Vieno jų pavadinimas „Lituanica SAT-1„. Prie projekto įtemptai dirbo ir du jauni lietuvių inžinieriai stažavęsi Silicio slėnyje  JAV: V. Buzas ir L. Mačiulis. Jiems padėjo specialistai iš Vilniaus universiteto. Misijos metu buvo išbandytos radijo ryšio technologijos bei fotografuojama Žemė. Kitas palydovas „LitSat-1“ parengtas KTU ir VGTU specialistų bendradarbiaujant su Lietuvos kosmoso asociacija. Šios misijos metu atliktas pjezo variklio bandymas palydovo orientacijai užtikrinti. Palydovų pavadinimai nostalgiškai primena mūsų aviacijos pionierius Darių ir Girėną. Gal kiek pavydu kaimynams, nes Estija savo pirmąją „dirbtinę žvaigždę“ ESTCube-1 danguje įžiebė dar 2013 m. gegužės 7 d. Bet jau kuriami planai sukurti dar dvi naujas, sudėtingesnes lietuviškas „žvaigždes“. Vienas naujųjų palydovų „LitanicaSat-2“ nuo 2016 m. dalyvaus tarptautinėje termosferos tyrimo programoje QB50.  O pirmieji „kubsatai“ kosmose skriejo apie pusmetį ir, įskrieję į Žemės atmosferą, sudegė (LituanicaSat-1 nutilo liepos 28 d., o LitSat-1 sudegė kiek anksčiau – gegužės 22 d.). Visai neblogai, turint omenyje, kad  štai latviai, palydovo idėją („Venta“) iškėlę dar 2008 m., bet su paleidimu vis dar kažko delsia…

LituanicaSat-1 padaryta Žemės nuotrauka

Įdomus faktas, Lietuva tapo tik antrąja valstybe po JAV, kuri sugebėjo vienu metu sėkmingai išvesti į orbitą net du palydovus.

Po pirmųjų sėkmingų lietuviškų kosminių misijų sukruto ir politikai. 2014 m. spalio 7 d. su ESA pasirašytas Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas (ECS agreement). Bet… ir tai dar nėra estų turimas PECS planas! Dar paminėtina, kad dieną prieš tai – spalio 6 d. – Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir NASA pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl tarptautinės stažuočių „Ames“ tyrimų centre programos. Tai atvers naujas tobulėjimo galimybes jauniems specialistams iš Lietuvos.

Beje, dar vieną ilgaamžį lietuviško vardo palydovą turėsime jau visai netrukus – 2015 m. Tai mergaitei Danielei Gedminaitei „Galileo“ palydovinės sistemos programos piešinių konkurso metu atitekęs prizas – teisė suteikti savo vardą vienam iš šios sistemos navigacinių palydovų (14-tam palydovui iš planuojamų 27).

Maža to, mėgėjiški lietuvaičių kosminiai projektai taip pat kelia nuostabą. Ernesto Kalabucko sukonstruotas sukonstruotas zondas „Glory II“ heliu pripildyto baliono pagalba pakilo net į 33 km aukštį ir kelis tūkstančius kartų sugebėjo nufotografuoti žemę iš beveik kosminio aukščio.
Šia optimistine gaida pasakojimą ir (laikinai) baigsime. O Lietuvos kosmoso asociacijai (ir politikams) linkime sėkmės toliau plėtojant su kosmosu susijusią veiklą. Juk mūsų šalyje yra nemenkas potencialas ne tik programavimo, lazerių ar biotechnologijų srityje, bet ir medžiagotyros, mechatronikos ir kt. Skverbimasis į kosmoso rinką ne tik užtikrins, kad tautos protai neišsibėgios po užsienius, bet ir didins mūsų mokslo potencialą bei kiekvieno mūsų pasididžiavimo šalimi jausmą (juk sutikit, kad krepšinio ir alaus šalies įvaizdžio kažkaip negana…).