Astronominės Užgavėnių tradicijos

užgavėnių blynai ir saulėUžgavėnės ir kosminiai ciklai

Užgavėnes 2017 m. simboliškai švęsime paskutinę žiemos dieną – vasario 28 d. (antradienį). Tai sena pagoniška šventė, kuri vėliau buvo susieta su krikščionybe. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Užgavėnės gali įvykti laikotarpyje nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Kadangi Velykų data priklauso nuo astronominių reiškinių (švenčiama savaitgalį po pirmosios Mėnulio pilnaties po pavasario lygiadienio), tai Užgavėnių diena taip pat priklauso nuo Mėnulio judėjimo. Pats šventės pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių ‘gavėti’ (silpti) bei ‘gautis’ (žemė gaunasi iš po žiemos miego). Tačiau šventės šaknys bei sąsajos su astronomija yra dar gilesnės

Užgavėnių šventė buvo žinoma ne tik visoje Lietuvoje, bet ir daugelyje krikščioniškosios Europos šalių. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Kadangi Užgavėnės susiejusios su pagonybės laikų saulės garbinimu, etnografų nuomone senovėje jos buvo švenčiamos per lygiadienį – kai diena nugali naktį. Apie tą laiką pasirodęs jaunas Mėnulio pjautuvas skelbdavo Naujųjų metų pradžią. Todėl ir pagrindinis Užgavėnių simbolis – dideli geltoni blynai – šviesos ir nugalinčios saulės simbolis. Šiais laikais Užgavėnių šventė dažnai virsta į prašmatnius karnavalus, kurie drebina Venecijos, Rio de Ženeiro ir kt. miestus bei sutraukia milijonus turistų.

Apeigos ir tradicijos

Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Lietuviškos Užgavėnės – tai seniausių apeigų ir žaidimų, kurių metu susitinkama su mirusiųjų vėlėmis ir gamtos dievybėmis, tradicija. Liaudyje Užgavėnės vadinamos „slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario“, jos laikomos pavasario pradžia ir įvairiais veiksmais (linksmas ir išmoningas karnavalas) stengiamasi paspartinti kosminį ciklą (pavasario atėjimą). Žmonės žiemą įsivaizduoja kaip demoną, kurį reikia nubaidyti, išvyti, nugalėti ir sunaikinti. Todėl Užgavėnių reikšmingiausiu veiksmu tampa persirengėlių vaikštynės po kaimo sodybas – didžiulis triukšmas, dainos, muzika, šokiai, juokai. Tarp persirengėlių galima sutikti Ožį, Gervę, Žirgą, Mešką, Giltinę. Užgavėnių persirengėlių kaukės kilusios iš toteminių protėvių ar jų antgamtinių savybių garbinimo. Pvz., Juodas Gauruotas – veikiausiai kokio vėlių vedlio, mirusiųjų pasaulio dievybės įvaizdis. Įdomu, kad daugelis Užgavėnių personažų atitinka senovės lietuvių zodiako arba šalia Paukščių tako (senovėje Vėlių Keliu vadinto) esančius žvaigždynus. Vėlesniais laikais žemės derlingumo, vaisingumo simboliais tapo naminiai gyvuliai, atsirado ir kitokių Užgavėnių veikėjų: čigonų, vengrų, žydų, elgetų, velnių ir raganų, mitinėje sąmonėje atspindinčių „svetimo“, „atėjūno iš anapus“ sąvoką. O Lašininio ir Kanapinio kova – labai senais laikais vydavusių Meškos ir Briedžio, žeimos ir vasaros valdovų, varžytuvių aidais.

senovinės užgavėnių kaukėsTradicinis ir vaišinimasis Saulę simbolizuojančiais blynais. Sotumas turi lemti gerus metus. Ritualiniai Užgavėnių patiekalai visoje Lietuvoje yra kiauliena, blynai, spurgos. Užgavėnių vakarienė (kaip ir Kūčios) yra ritualinė, į ją užsigavėti kviečiamos protėvių vėlės. Užgavėnių valgių, priešingai nei Kūčių, ant stalo nakčiai palikti negalima. O jei likdavo – juos sušerdavo gyvuliams ir paukščiams. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo dienos, švenčiamos po pavasario lygiadienio). Per Gavėnią – susikaupimo, rimties ir prisikėlimo laukimo metą, draudžiama uliavoti, šėlti, triukšmauti, privaloma pasninkauti.
Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu). XX a. pradžioje Užgavėnes Lietuvoje dar švesdavo tris dienas.

Iki šiol Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (2017 m. vasario 25 d., šeštadienį). Žemaitijoje ypač paplitusios kaukėtų persirengėlių vaikštynės. Aukštaitijoje mėgstama važinėtis rogėmis, lenktyniauti ir dainuoti.

Informacija apie Užgavėnes parengta pagal:

www.romuva.lt
www.varniuparkas.lt
www.day.lt
http://lt.wikipedia.org
L. Klimka. Saulės ratu, Mėnulio taku.