|
|
Saturnas
Žieduotas Saulės sistemos brangakmenis Saturnas
Pastaraisiais metais astronomijos mėgėjų dėmesį labiausiai traukė ir tebetraukia Marso ir Saturno planetos, kadangi jas intensyviai tyrinėja žmonių sukurti kosminiai aparatai. Ta proga siūlome išsamiau susipažinti su Saulės sistemos puošmena žieduotojo Saturno pasauliu.
Laiko dievo valdose
Saturno planeta žinoma dar nuo senovės šumerų ir egiptiečių laikų. Didelį dėmesį planetai skyrė ir senovės graikai bei romėnai. Iš romėnų mus pasiekė ir Saturno laiko dievo vardas. Lėtai dangumi slenkanti planeta visus zodiako žvaigždynus apeidavo tik per 29,5 metų. Todėl ši tolimiausia plika akim matoma planeta astrologams simbolizuodavo tvarką, saiką ir
atsakomybę. Spindesiu Saturnas lenkdavo Merkurijų, bet jo gelsvas žiburėlis nublankdavo prieš Marso, Veneros ar Jupiterio spindesį.
Apie Saturną daugiau nieko nežinota iki pat XVII a. pradžios, kol 1610 m. įžymusis italų astronomas Galileo Galilėjus nukreipė savo darbo nediduką teleskopą į gelsvąją planetą. Kas gi tai? Abipus planetos matėsi keisti iškyšuliai. Galilėjus
nesugebėjo rasti paaiškinimo šiai keistenybei. Kadangi po poros metų paslaptingi dariniai apskritai išnyko, tai atradimas taip ir liko nepaviešintas.
Vėlesni astronomų stebėjimai patvirtino, kad vis dėlto su Saturnu kažkas negerai. Štai prancūzas O.Fabris spėjo, kad aplink planetą skrieja 4 palydovai: du šviesūs ir du tamsūs, kurie vis uždengia vieni kitus. Galų gale olandas K.Huigensas 1655 m. įžiūrėjo, kad Saturną juosia plonas, plokščias žiedas. O nematomu šis žiedas tampa, nes jo plokštuma pasvirusi į orbitos plokštumą net 27 laipsnių kampu. Vadinasi, kartais iš Žemės į žiedą žvelgiame tai iš viršaus, tai iš apačios, o kartais iš briaunos.
Tikrasis planetos veidas
Šiais laikais Saturnas tiriamas ne tik galingais teleskopais, bet ir kosminiais aparatais. 1979 m. Saturno apylinkes tyrė JAV kosminė stotis Voyager1, o poros metų apsilankė ir jos dvynys Voyager 2. 2004 m. pabaigoje po ilgos 7 metų kelionės Saturno apylinkes pasiekė JAV kosminė stotis Cassini. Taigi dabar jau sukaupta daug duomenų apie šią antrąją pagal dydį Saulės sistemos planetą.
Pati planeta skrieja net 9,5 karto toliau nei Žemė, todėl Saulė Saturno išorinius debesis menkai tešildo ten tvyro -178 °C šaltis. Energijos stygių kiek kompensuoja šiluma, plūstanti iš Saturno gelmių. Planetos skersmuo, palyginus su gimtąja Žeme, didesnis net 9 kartais, o tūris net 764 kartus!!! Tačiau Saturnas dujinis gigantas, sudarytas daugiausia iš vandenilio bei helio, todėl jo vidutinis tankis mažesnis net už vandens. Dėl to ir išsipūtusio giganto masė tik 95 kartus viršija žemiškąją.
Dėl vėsesnio klimato, planetos atmosfera ne tokia audringa, kaip Jupiterio. Saturno debesys ne tokie margi ir spalvoti kaip kaimyno. Net pro didžiausius teleskopus matyti tik kelios blyškios juostos, šiek tiek tamsesni ašigaliai. Stipriausia vėjai siaučia ties pusiauju. Saturnas, kaip ir Jupiteris, neturi konkretaus nei skysto, nei kieto paviršiaus. Gelmėse pasislėpęs milžiniškas silikatinis branduolys. Temperatūra jame siekia net 20 000 laipsnių karščio. Branduolį gaubia metališkojo vandenilio vandenynas. Dar aukščiau plyti molekulinio vandenilio ir helio okeanas, pamažu pereinantis į dujinę kelių šimtų kilometrų storio atmosferą. Atmosferoje dar aptinkama amoniako, metano, acetileno, etano ir vandens garų. Elektrai laidžiame metališkojo vandenilio sluoksnyje sukuriamas keliskart stipresnis negu Žemės magnetinis laukas.
Žiedų ir palydovų sistema
Be Saturno, žiedus turi ir kitos planetos gigantės, bet Saturno žiedai patys plačiausi ir lengvai pastebimi mėgėjiškais teleskopais.
Iš tikro, Saturno žiedas tai ne kas kita, kaip daugelio siaurų žiedelių sistema. Iš Žemės pro teleskopus matyti trys ryškiausi Saturno žiedai. Žiedus skiria tamsios properšos. Ypač aiškiai matyti vadinamasis Kasinio tarpas. Kosminių aparatų nuotraukose plačios žiedų juostos suskyla į tūkstančius siaurų koncentrinių žiedų, atskirtų taip pat siaurais tamsiais tarpais. Žiedų storis tėra apie 2 km, tuo tarpu suminis plotis net 70 000 km!!! Žiedai išsidėstę Saturno pusiaujo plokštumoje. Juos sudaro įvairiausių matmenų - nuo pačių mažiausių iki keleto metrų - dalelės, padengtos vandens ledu arba ištisai ledinės. Dalelės tarsi mažyčiai palydovai skrieja savarankiškomis orbitomis. Patys žiedai tikriausiai ir yra nesusiformavusio stambaus palydovo liekanos. Žiedų zonoje skrieja ir keli mažučiai Saturno palydovai. Iš viso 2007 m. pradžioje buvo žinomi net 60 Saturno palydovų (daugiausia Saulės sistemoje!). Tarpusavyje jie labai skiriasi savo dydžiu. Stambiausias jų - Titanas - pusantro karto didesnis už Mėnulį, turi azoto ir metano atmosferą, tirštesnę nei žemiškąja. 2005 m. jo paviršiuje nusileido kosminis zondas, aptikęs paviršiuje metano ežerus ir upes. Cassini stotis taip pat atmosferą atrado ir Saturno palydove Encelade, kuriame trykšta lediniai ugnikalniai. Metano ir vandens ledo debesis gaubia ir Dionę. Įspūdingos nuotraukos iš tolimojo giganto svitos Žemėn skrieja kasdien, todėl siūlome apsilankyti ir Cassini misijos interneto svetainėje.
http://saturn.jpl.nasa.gov/home/index.cfm
Daugelis Saturno palydovų turi ir bendrą bruožą paslaptingą juodą medžiagą, dengiančią jų paviršių. Tikriausiai Saturno palydovų sistemoje veikia kažkoks medžiagos pernešimo mechanizmas. Nustatyta, kad medžiaga susideda iš itin smulkių tamsių dalelių, tačiau kur jos buvo atneštos, kol kas neaišku.
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
