|
|
SKAITINIAI
* * *
|
Jurgis Baltrušaitis
|
|
Amžių žvaigždynas
Į kalėdų žilą naktį aš žiūriu -
Daug beglobės žemės žiburių,
Daug žvaigždžių, žvaigždynų aš matau,
Jų stebuklus, žemės kurmi, - tau!
Kur tik žvelgsi, žėri atdarai
Aukso bokštai, arkos, aukurai -
Ar nemoki melstis, negali,
Mano žemės prote, nebyly?
Vien žvaigždžių nakties tyla pilna!
Va, ant žemės veržiasi viena!
Va, kita! Greičiau. praverk duris -
Bus, kaip ji, ir tavo žiburys...
* * *
|
Giesmė
Nusileidus saulės dienai,
Nusilenk žemiau rugienai
Ir bučiuok dar drungną žemę,
Kad ji tavo vargą remia,
Kad žiedais ji apsisagsto,
Kai ją prakaitas pašlaksto...
Audros dienai pragiedrėjus,
Gerbk jos griausmą, žaibą, vėjus
Ir dėkok jai, kad sukyla,
Kaip - dėkodamas už tylą -
Laimink vakaro pašvaistę
Ir nakties žvaigždėtą skraistę...
Graudis - džiaugsmas lygiai sveria,
Nes jie vieną taurę geria -
Tad - kaip amžiams nustatyta -
Vakaras tegerbia rytą,
Aušros sutemas tegieda -
Kas tai vokia, tas neklieda...
* * *
|
Žvaigždžių giesmė
Pilna, pilna naktis žvaigždžių!
Jų tylią psalmę aš girdžiu -
Ji neapsakoma žodžiu...
Tai amžių aukuro žiedai,
Kuriuos tu, akli, visadai
Prie žemės slenksčio atradai...
Šit atdara visa būtis!
Ir tas, kas mįslę jos išvys,
Bus jos dalyvis ir dalis...
Dienos liepsna laki, srauja,
Ir trūksta valandos gija -
Širdies netuok per daug su ja...
Nakties žvaigždžių ugnis skalsi.
Gerbk ją šios žemės ilgesy -
Tu amžių smilkalas esi...
* * *
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
