Stanislavas Lemas
Žymiausias kaimynų fantastas
Stanislavas Lemas (Stanisław Lem) – vienas iš nedaugelio visame pasaulyje garsių mokslinės fantastikos kūrėjų, pripažįstamų tikrais literatūros meistrais.
Gimė 1921 m. rugsėjo 21 d. Lvove (dab. Ukraina, tada miestas priklausė Lenkijai). Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai Lemas buvo aštuoniolikametis studentas medikas (jis pasirinko savo tėvo profesiją), Lenkiją okupavo vokiečiai. Karo metais dirbo mechaniku, įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą. Karui baigiantis į Lenkiją įžengė Raudonoji Armija. TSRS darė įtaką šiai šaliai ištisus 50 metų. Lemas metė medicinos studijas ir nutarė tapti rašytoju. Komunistinė Lenkijos valdžia nepakentė kritikos ir Lemas suprato, kad vienintelis būdas laisvai reikšti mintis – kurti mokslinę fantastiką. Tokią literatūrą valdžia laikė tik nepavojinga fantazija. Būdamas 30 metų jis išleido pirmąjį romaną „Astronautai“ , bet tik po 10 metų, kai pasirodė „Soliaris“, Lemas pradėjo garsėti pasaulyje kaip įdomus ir intelektualus rašytojas. Šiame romane mokslininkai tiria planetą, kurioje nėra nieko daugiau, tik protingas vandenynas, ir bando įminti jos paslaptis. Tačiau vandenynas prikelia iš praeities pačių mokslininkų gyvenimo akimirkas ir skatina juos domėtis savo sąmone. Tarptautinės šlovės susilaukė ir trumpų apsakymų serija „Cyberiada“, pasakojantis apie pasaulį, valdomą robotų ir kitų intelektualių mašinų.
S. Lemo kūriniuose veiksmas retai baigiasi laimingai… Rašytojas iškelia daugiau klausimų nei duoda atsakymų, todėl jo kūryba dažnai vadinama filosofine fantastika. Jis vienas pirmųjų savo futuristiniuose veikaluose suabejojo, ar žmonijos ateitis bus tokia progresyvi, kaip tuo metu įsivaizduota. Kaip nekeista, S. Lemas buvo gana skeptiškas ir dėl kontakto su nežemiškomis civilizacijomis galimybės. „Sakykime, kad kur nors už 100 000 000 šviesmečių yra panaši į mūsiškę civilizacija. Ir kas? Mes apie ją niekada nesužinosime. O jeigu ir sužinosime, tai jokių kontaktų nebus. Tai bus tik grynai abstraktus žinojimas“ – teigia jis.
Lemas yra parašęs ir humoristinių apsakymų. Juose rašytojas satyriškai vaizduoja politikus ir atskleidžia kai kurių visuotinai paplitusių idėjų kvailumą. „Faktas, kad kvailių pasaulyje kur kas daugiau nei protingų žmonių„.
Rašytojas užgeso 2006 m. kovo 27 d. Krokuvoje.
Svarbiausi S.Lemo kūriniai:
1951 m. Astronauci („Astronautai“)
1955 m. Oblok Magellana (liet. 1961 m. „Magelano debesis“)
1957 m. Dzienniki gwiazdowe („Žvaigždžių dienoraščiai“)
1959 m. Sledstwo
1961 m. Solaris (liet. 1978 m, „Soliaris“)
1965 m. Cyberiada („Kiberiada“)
1968 m. Glos Pana („Viešpaties balsas“)
1973 m. Golem XIV
1976 m. Katar
1987 m. Fiasko
Lietuvių kalba dar išleista: „Futurologų kongresas“ (1995 m.), „Grižus iš žvaigždžių“ (1964 m.), „Kosminės civilizacijos“ (1970 m.), „Nenugalimasis“ (1967 m.), „Setauro medžioklė“ (1994 m.), „Žlugimas“ (2009 m.), viena novelė paskelbta knygoje „Lenkų novelės“ (1989 m.).