|
|
Fantastinė literatūra: istorija ir kryptys
Mokslinėje fantastikoje žmonės dažniausiai ieško atsakymų į kitokius klausimus negu tie, kurie paprastai keliami meninėje kūryboje, iš fantastikos laukiama naujų idėjų, pasaulio tvarkos, žmonijos ateities hipotezių ir taip toliau. Taigi galima teigti, kad idėja fantastinėje literatūroje vaidina ypač svarbų, gal net ir pagrindinį vaidmenį. Fantastika kartais dar yra vadinama "samprotavimų literatūra", "galimybių literatūra" arba "literatūrine hipoteze". Tiesa, mokslinės fantastikos ir mokslo sąsajos yra sąlyginės: mokslo duomenys į fantastinę literatūrą patenka perdirbti, deformuoti. Kuriami galimų pasaulių modeliai gyvenimas kitose planetose, paralelinėse erdvėse arba tolimoje Žemės ateityje. Skaitytojas turi laikytis žaidimo taisyklių, įsivaizduoti, kad visa tai kažkur egzistuoja, o autorius privalo rašyti taip, kad priverstų skaitytoją patikėti tokios egzistencijos realumu: keliamos mokslinės hipotezės, pateikiamos fizikos, astronomijos, chemijos ar biologijos žinios.
Fantastinės literatūros kryptys
Skiriamos 3 teminės fantastinės literatūros atmainos:
- Kelionių;
- Utopinė;
- Mokslinė fantastinė.
Kita populiarus fantastinės literatūros skirstymas į:
- Mokslinę fantastinę (science fiction);
- Fantasy.
Mokslinėje fantastikoje įvairius fantastinius reiškinius mėginama paaiškinti raciona¬liai. Fantasy literatūroje atvirkščiai - čia susipina magiškasis ir realusis pasauliai.
Mokslinė fantastika skirstoma į daugybę teminių porūšių, kurių populiariausi:
- Laiko kelionės;
- Kosminė opera (space opera;)
- Mokslinė techninė fan¬tastika (hard science);
- Alternatyvūs pasauliai;
- Kiberpankas (arba kibernetinė fantastika, cyberpunk);
- Postkiber-pankas (arba postkibernetinė fantastika, postcyberpunk);
- Kita.
Fantastikos literatūros raida
Fantastinių elementų buvo jau senovės graikų dramaturgų kūriniuose, pvz., Aristofano Paukščiai (daugiau apie senovės graikų fantastinę literatūrą galite pasiskaityti čia), 12-15 a. karaliaus Artūro ciklo riteriniuose romanuose (Chretieno de Troyes kūriniai), viduramžių religinėje mistinėje literatūroje (Guillaume'o de Lorriso poema Rožės romanas), utopiniuose kūriniuose (T. More'o Utopija 1516 m.) ir kelionių į egzotiškas ar nebūtas šalis aprašymuose. 18 a. atsirado šiuolaikinės fantastinės literatūros pirmtakas - gotikinis romanas (H. Walpole'o Otranto pilis 1765 m.), kuriame susiduria
realusis ir dvasių pasauliai. M. Shelley romane Frankenšteinas (1818 m.) gotikinio romano stilistika derinama su naujausiomis mokslo žiniomis. Šis kūrinys kartu su J. Verne'o nepaprastų kelionių romanais, N. Hawthorne'o fantastiniais pasakojimais ir E. A. Poe siaubo bei mistiniais kūriniais padėjo susiformuoti fantastinei literatūrai. Mokslinės fantastikos pradininku laikomas H. G. Wellsas (romanai Laiko mašina 1895 m., Pasaulių karas 1898 m.), kurio kuriniuose atsirado naujo tipo herojus - visa žmonija. Fantastikos skiriamuoju bruožu tapo visuomenės raidos tendencijos, jos likimas. Fantastinė
literatūra labiausiai paplito 20 a. JAV. Pasak I. Asimovo, JAV moksliniame fantastiniame romane 1926-38 vyravo kosminiai nuotykiai, 1935-50 - mokslas, 1950-65 - sociologija. Viena populiariausių mokslinės fantastikos temų - žemiškų ir nežemiškų civilizacijų evoliucija, klestėjimas arba žlugimas (I. Asimovo rom. ciklas Fondas 1951-92 m., F. Herberto Kopa 1965-84
m., H. Harrissono Edenas 1984-90 m.). 20 a. pabaigoje pradėta vaizduoti bio- ir nanotechnologijų keičiamą žmogų bei pasaulį, naudoti dinamišką, agresyvų pasakojimo stilių (W. Gibsono Neuromantas 1984 m.). Šiuolaikinėje fantastinėje literatūroje kuriami nauji siužetai apie kosminę, nanotechnologinę, postžmogišką ateitį, kūriniams būdinga formos ir turinio įvairovė (N. Stephensono Deimantinis amžius 1995 m., G. Egano Diaspora 1998 m.). Žymių fantastinių kūrinių parašė J. R.
R. Tolkienas, A. C. Clarke'as, R. Bradbury, S. Lemas, A. ir B. Strugackiai, B. W. Aldissas, P. K. Dickas ir kiti.
Žymiausios kasmetinės tarptautinės literatūrinės premijos yra Hugo, Nebula, Locus ir kt.).
Lietuviškoji fantastika
Lietuvoje pirmąjį fantastinį dviejų dalių romaną sukūrė J. Pilyponis (Antrasis pasaulio tvanas 1930-34 m.), apysaką - neišaiškintas autorius (Kaukolės šypsena 1933 m.). Tuo pat metu išėjo brolių Tomdykų (tikrieji vardai A. ir J. Burčikai) romanas Meilės prakeiktos sielos (1934 m.). Išeivijoje fantastinių kūrinių parašė K. Jūra-Jūraitis (Okeanida 1947 m.).
Lietuvoje fantastinių kūrinių išleido V Ažušilis (Roneta 1989 m.), B. Balaševičius (apsakymų ir apysakų rinkiniai Žemiškos istorijos 1979 m., Mes-ne robotai 1983 m., Už laiko upės 1986 m.), E. Jankauskas (apsakymų rinkinys Valdovo širdis 1990 m.), S. Kanišauskas (apysakų rinkinys Žvaigždinio byla 1992 m.), L. Latonaitė (apsakymų rinkiniai Antžmogio mirtis 1990 m., Sniego žmogus 1995 m.), V. Norbutas (apsakymų rinkinys Nemirtingumo lygtis 1970 m., apysaka Skorpiono ženklas 1972 m., romanas Samariečiai 1991 m.), K. Paulauskas (romanas Laukesos aitvaras 1992 m., Bėgančioji ledo lytimi 1997
m.) ir kiti.
Lietuvos fantastikos literatūrinės premijos yra Lituanicon (Nuo 2001-ųjų metų premija už geriausią lietuvių autoriaus fantastinį kūrinį įteikiama pagal kasmetinio fantastikos konvento LITUANICON dalyvių balsavimo rezultatus) bei Geriausia Lietuvos fantastika (konkursą organizuoja Eridano leidykla).
Parengta pagal:
1. Visuotinė lietuvių enciklopedija V tomas, 2004 m.;
2. Literatūra ir menas.
http://www.culture.lt/lmenas/ ;
3. Fantastinės literatūros portalas.
http://www.fantastika.lt
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
