|
|
SKAITINIAI * * *
|
|
   Vytautas Mačernis, iš ciklo Žiemos sonetai
|
|
 
Vakaropi
Vakaropi mėlynu dangaus ledu
Saulė rieda kaip varinė moneta.
Aš kalnais, daubom pašliūžomis sklendu,
Horizonte grimztant gal pagausiu ją.
Aš padėsiu sau ant delno ją tada
Ir iškėlęs taip laikysiu virš galvos.
Žemė vėl tarytum nuotaka balta
Papuošta saulėleidžio žiedais, žėruos.
Aš laukais tiesiog į vakarus skrendu,
Bet pavyt greituolės saulės negaliu,
Ji nurieda kaip varinė moneta.
Ach, pusnynuose tikrai nerasiu jos...
Bet ko mėnuo, kai grįžtu aš atgalios,
Žiūri į mane su pašaipa keista?
Šarnelė, 1944.1.11
|
|
 
Naktį
Naktį sapno angelas prieina tyliai
Prie manęs, pabudina ir sako:
Žvelk, už lango nuostabi nakties idilė...
Mėnesiena, žvaigždės, Paukščių Takas...
Nusimesk tą juodą liūdesio apsiaustą!" -
Jis man duoda lengvą džiaugsmo skraistę,
Užkelia mane ant debesėlių plausto
Ir paleidžia plaukt per dangų skaistų...
Aš plaukiu erdvėm, dainuodamas linksmai
Grįžtančio tėvynėn jūrininko dainą...
Uostas... Mylima manęs sutikt ateina
Prie krantinės... Plazda vėjuje plaukai...
Dega akys... Ji visa džiaugsmu nušvitus...
Pabundu... Žiemos paniuręs, pilkas rytas.
Šarnelė, 1944.1.31
|
|
|