|
|
SAGAN Carl
(Karlas SAGANAS)
Amerikiečių astronomas Karlas Saganas buvo aktyvus mokslo tyrinėtojas bei populiarintojas. Jis produktyviai kūrė įvairiose srityse (nuo egzobiologijos iki radioastronomijos), tačiau jo moksliniai interesai labiausiai koncentruodavosi ties eksperimentine planetine astronomija.
Karlas Eduardas Saganas gimė 1934 m. lapkričio 9 d. Niujorke. Fizikos bakalauro bei magistro laipsnius gavo Čikagos universitete, o 1960 m. tapo astronomijos bei astrofizikos daktaru. Dirbo Kalifornijos universitete, Astrofizikos observatorijoje, dėstė Harvardo universitete, o 1968 m. - Kornelo universitete, kur nuo 1970 m. ėjo astronomijos profesoriaus, o taip pat planetinių tyrimų laboratorijos direktoriaus pareigas.
Saganas aktyviai tyrinėjo gyvybės atsiradimą Žemėje bei domėjosi jos paieškos Visatoje galimybėmis. Jis prisipažino, kad didžiulę įtaką šioje srityje jam turėjo sovietų astrofiziko Josifo Šklovskio (1916-1985) idėjos, o ypač jo knyga Visata, gyvybė, protas. Ši knyga buvo išversta į anglų kalbą ir išleista JAV 1966 m., o Karlas Saganas, tapęs jos bendraautoriumi, gana plačiai išgarsėjo.
Pirmoji Sagano knyga, Kosminis ryšys (The Cosmic Connection. An Extraterrestrail Perspective), skirta žmonijos nežemiškos veiklos perspektyvoms. Iš visų Sagano sukurtų darbų verta išskirti nedidelę knygą Edemo drakonai. Žmogaus proto evoliucijos samprotavimai, kurioje bandoma ne tik suprasti proto evoliuciją bei žmoniškosios sąmonės atsiradimą, bet ir jo tolimesnį vystimąsi.
Žinutės kitiems pasauliams
Visiškai išskirtiniais Sagano bei jo kolegų kūriniais tapo žinutės nežemiškoms civilizacijoms. Pirma žinutė buvo išsiusta 1972 m. kovo 3 d. kartu su tarpplanetine stotimi Pioneer-10 ir dabar jau keliauja už Saulės sistemos ribų.
Aliuminio paauksintos lentelės su 6 x 9 colio dydžio piešiniu, buvo įtvirtintos prie aparatų borto. Žinutės idėja priklauso Saganui. Piešinio turinys labai paprastas: kosminio aparato fone pavaizduoti žmonės, apačioje Saulės sistema su Pioneer skrydžio trajektorija, viršuje vandenilio atomai. Svarbiausia piešinio dalis žvaigždutė piešinio kairėje, tai mūsų atbulinis adresas: viduryje Saulė su spinduliais, kurie nurodo kryptį bei santykinį atstumą iki natūralių Galaktikos švyturių radiopulsarų. Kiekvienas pulsaras turi savo periodą, kuris dvejetainio kodo pavidalu yra įrašytas palei kiekvieną spindulį. Visoms išsivysčiusioms civilizacijoms šie radiopulsarai turėtų būti žinomi. O žinant jų koordinates, nesunku rasti ir Saulės padėtį Visatoje. Tokia plokštelę skraidina ir aparato brolis dvynys Pioneer-11. Tarpplanetinių aparatuose Voyager 1 ir Voyager 2 Karlas Saganas kartu su savo kolegomis patalpino trumpas Žemės enciklopedijas videodiskus su piešiniais, nuotraukomis, muzika, žmonių kalba, gyvosios bei negyvosios gamtos garsais. Tiesa, artimiausiais žvaigždes
aparatai pasieks dar negreitai už keliasdešimt tūkstančių metų!
Kūryba ir mokslo populiarinimas
Kaip universiteto dėstytojas Karlas Saganas pelnė tūkstančių studentų meilę bei išugdė dešimtis aktyvių mokslininkų. Bet labiausiai atsakingu ir svarbiu savo gyvenimo tikslu jis laikė mokslo populiarinimą. Saganas buvo švietėjas ir visuomeninio dėmesio astronomijai iniciatorius. Dalyvavo mėgėjų bendrijose, kalbėjo prieš bet kokią auditoriją, sugebančią klausyti ir išgirsti. Nebijojo sugadinti rimto mokslininko reputaciją, publikuodamas mokslo populiarinimo straipsnius ir net romanus, niekada nesislėpė po slapyvardžiu.
Saganas publikavo apie 600 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, o taip pat buvo autorius, bendraautorius arba redaktorius daugiau negu 20 knygų. Jo knyga Kosmosas (1980) tapo didžiausiu tiražu anglų kalba išleistu mokslo populiarinimo leidiniu per visą istoriją. Ji išsilaikė bestselerių sąrašuose, spausdinamuose New York Times, net 70 savaičių! O kompanija PBS pagal šią knygą sukūrė nuostabų 13-serijų filmą, kuris tapo populiariausiu per visą valstybinės
televizijos istoriją. Muziką šiam serialui sukūrė žymus graikų kompozitorius Vangelis. 1985 metais buvo išleistas mokslo populiarinimo romanas Kontaktas, kuris statomas į vieną eilę su romanu Soliaris (S. Lem) bei Andromeda (F. Hoyle).
1995 metais išleista Sagano knyga Žydra dėmelė: požiūris į kosminę žmonijos ateitį, kuri laikoma viena geriausių metų
knygų.
Sagano draugai mano, kad jis turėjo aiškiaregio sugebėjimų. Vienas iš jo kursiokų prisimena, kad 1957 m. Karlas Saganas su draugu susiderėjo iš šokoladukų dėžutės, kad iki 1970 metų žmogus išsilaipins menulyje. Faktiškai tai įvyko 1969 m. liepą. Ypač daug prognozių skaitytojai ras romane Kontaktas, iš kurių labiausiai neįtikėtinos jau pradeda pasitvirtinti.
Karlas Saganas mirė 1996 m. gruodžio 20 d. nuo plaučių uždegimo. Lyga daugelį metų bandė palaužti didįjį astronomą, bet jis nespėjo pasenti, likęs jaunas amžiams. Dabar Sagano nebėra, tačiau mokslas, kurį jis taip mylėjo, visada gyvuos, kol Visatoje egzistuos protas.
Lietuvių kalba 2001 m. Tyto Alba leidykla išleido C.Sagano knyga "Demonų apsėstas pasaulis: mokslas kaip žvakė tamsoje". Anot autoriaus "ši knyga yra mano asmeninis pareiškimas, atskleidžiantis visą gyvenimą trunkančią meilę mokslui".
Įdomūs faktai
Amerikos astronomų bendrija įkūrė medalį Karlo Sagano vardu, įteikiamą už mokslų apie planetas populiarinimą.
Marse, kurį taip mėgo Saganas, yra krateris pavadintas jo vardu, o į šiaurę nuo jo memorialinė stotis Sagan, įkurta pirmojo marsoeigio nusileidimo vietoje.
|
|
|
teka 07:23, leidžiasi 18:52
Jaunatis iki spalio 7 d. 
