Kas yra Saulės užtemimas
Praeities metraštininkai kiekvieną užtemimą aprašinėdavo kaip reiškinį, pranašaujantį dideles nelaimes. Daugelyje Rytų šalių būdavo tikima, kad Saulę kartas nuo karto užpuola milžiniškas drakonas, norintis praryti dienos šviesą. Siaubūnas savo kūnu uždengia Saulės šviesą, ir tada Žemėje vyksta užtemimas. Jis trunka tol, kol pavargęs žvėris palieka Saulę ramybėje. Žmonės, tikėdami tuo, stengdavosi pabaisą nubaidyti: triukšmavo, pūtė dūdas, mušė būgnus. Kadangi vienoje ir toje pačioje vietoje Saulės užtemimai matydavosi retai, tai jie keldavo ypatingą baimę. Senovės Babilone buvo sudarinėjamos lentelės – horoskopai – nusakančios, kas atsitiks šalyje, jeigu Saulės užtemimas bus tą ar kitą mėnesio dieną: “Mirs karalius…, kils karas…, užeis liūtys…, kils badas…” Tačiau jau žiloje senovėje žmonės pastebėjo, kad Saulės ir mėnulio užtemimai turi savo dėsningumus. Egipto žyniai nustatė, kad užtemimai dėsningai kartojasi kas 18 metų ir 11,3 paros. Tačiau tokie stebėjimai negalėjo paaiškinti užtemimų priežasčių.
Dangaus šešėlių mechanika
Dabartiniam mokslui nebereikia išsigalvoti jokių drakonų danguje. Kadangi Mėnulis sukasi apie Žemę, o Žemė apie Saulę, tai retkarčiais visa trijulė atsiduria vienoje linijoje: Saulė, Mėnulis ir Žemė. Nors Saulės skersmuo net 400 kartų didesnis nei Mėnulio, tačiau ji ir nutolusi tiek pat kartų toliau, todėl šio nepaprasto sutapimo dėka regimasis abiejų šviesulių skersmuo danguje praktiškai sutampa. Todėl Mėnulis ir gali retkarčiais užstoti Saulę (per jaunatį). Skiriami visiškieji ir daliniai užtemimai. Visiškasis Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus (arčiausiai Žemės) ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritas Mėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. Šešėlį supa apskritas pusšešėlis, kurio skersmuo 3000-4500 km. Ten matomas dalinis Saulės užtemimas. Kadangi Mėnulis skrieja aplink Žemę, jo šešėlis slenka iš vakarų į rytus maždaug 3360 km/h greičiu. Dėl Žemės sukimosi į tą pačią pusę Mėnulio šešėlio greitis sumažėja iki 1700 km/h ties pusiauju. Ilgiausia visiškojo Saulės užtemimo trukmė – 7 min 40 s. Jeigu mėnulio sukimosi apie Žemę plokštuma su Žemės sukimosi apie Saulę plokštuma nesudarytu 5 laipsnių kampo, tai užtemimai kartotųsi kiekvieną mėnesio jaunatį!
Jei Mėnulis yra arti apogėjaus, jo kampinis skersmuo mažesnis už Saulės kampinį skersmenį. Tokiu atveju gali įvykti žiedinis Saulės užtemimas.
Dažniausiai Saulės ir Mėnulio diskų centrai nesutampa ir Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko – tada įvyksta tik dalinis Saulės užtemimas.
Toje pačioje Žemės vietoje visiški Saulės užtemimai kartojasi kas 300-400 m. Tačiau pamatyti dalinį Saulės užtemimą niekur neišvykstant galima kas 2-3 m. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai. Paskutinį kartą penki užtemimai buvo 1935 m., kitą kartą taip nutiks tik 2206 m!
Mėnuliui užstojus visą Saulės diską, aplinkui sušvinta Saulės vainikas ir galima stebėti nuo Saulės paviršiaus kylančius ugninius liežuvius – protuberantus. Saulės užtemimų metu tiriamas ne tik jos vainikas, dar prieš gerą šimtmetį taip ieškota hipotetinės artimiausios Saulei planetos – Vulkano, kuri taip ir nebuvo rasta. Dabar užtemimų metu dažnai aptinkamos šalia Saulės praskriejančios arba į ją krintančios kometos. Tiesa, šiuolaikinė teleskopų įranga leidžia sukurti dirbtinį “užtemimą” ir taip fotografuoti Saulės vainiko detales.
Šiais laikais organizuojamos specialios ekskursijos į vietas, kur bus matomas pilnas Saulės užtemimas, tačiau tingesni paieškos sistemose gali surasti puslapius, kuriuose Saulės užtemimas gali būti stebimas internete.
Žymiausi Saulės užtemimai istorijoje
585 m. pr. Kr. gegužės 28 d. Saulės užtemimas sustabdė karą. Mūšis tarp Lidijos ir Midijos kariuomenių baigėsi, nes kariai, išvydę užtemstančią Saulę, paprasčiausiai išsilakstė.
Pirmojoje V a.pr.Kr. pusėje siautė aršus karas tarp graikų polių ir persų imperijos. 480 m.pr.Kr. persų karalius Kserksas nusiaubė Atėnus. Tačiau tų pačių metų spalio 2 d. laivų mūšyje prie Salamino graikai sumušė perpus gausingesnį priešo laivyną, nes pastarąjį išgąsdino prasidėjęs Saulės užtemimas. Graikai gi apie ši reiškinį žinojo iš anksto.
Tačiau kartais apsigaudavo ir graikai. Peloponeso karo tarp Atėnų ir Spartos metu užtemimas įnešė didelę sumaištį 431 m.pr.Kr. rugpjūčio 3 d. vykusiame jūrų mūšyje.
310 m.pr.Kr. Sirakūzų tironas Agafoklas įteigė savo kariams, kad Saulės užtemimas reiškia geras permainas, ir nukentėjusi nuo kartaginiečių išpuolių kariuomenė davė tinkamą atkirtį priešams ir laimėjo.
Net trys užtemimai susiję su Islamo pranašu Mahometu. Pirmasis įvyko 569- aisiais, t.y. pranašo gimimo metais. 632 m. sausio 22 d. Saulė nustojo spindėti žuvus Mahometo sūnui. Trečiasis įvyko praėjus jau 39 metams po pranašo mirties: bandant išardyti pranašo sakyklą siekiant perkelti ją iš Medinos į Damaską, užtemo Saulė. Griovėjai išsilakstė, o vėliau sakykla buvo perstatyta į gražią mečetę.
O dabar persikelkime už Atlanto. XIX a. pradžioje amerikiečiams vis stumiantis į vakarus, Ohajo upės rajone gyvenusios indėnų šonių genties vadas Tekumsė (Tecumseh) bandė suburti visas pasienio gentis (nuo Floridos iki Kanados) į konfederaciją. Tačiau išdidūs indėnai nebuvo linkę burtis. Tada Tekumsė brolis įspėjo, kad 1806 m. birželio 16 d. rytą Didžioji Dvasia pagrobs Saulę iš dangaus. Tekumsė tapo indėnų lyderiu, suvienijo gentis ir net įkūrė indėnų sostinę. Tačiau galų gale generolas Henry Harisonas konfederaciją sutriuškino…
1831 m. 28 metų juodaodis pamokslininkas Natas Turneris subūrė bendraminčių būrelį kovai už laisvę ir laukė Dievo ženklo. Vasario 12 d. įvykęs visiškas Saulės užtemimas jam priminė juodąjį angelą, nugalėjusį baltąjį. Maža to, rugpjūčio 13 d. apsiblaususioje Saulėje matėsi juodos dėmės, tarytum vergų būrelis. Taip prasidėjo vienas reikšmingiausių ir kruviniausių JAV istorijoje vergų sukilimų.
Saulės užtemimai Lietuvoje
Lietuviams, kaip ir kitoms tautoms užtemimai keldavo siaubą. Tikėta, kad Saulės užtemimo metu privalu būti namuose, melstis, prašyti Dievo, jog atleistų nuodėmes, nutolintų nelaimes. Būdami namuose žmonės užverdavo langines, uždangstydavo langus. Kartais uždegdavo žvakes, smilkydavo. Jei spėdavo, gyvulius suvarydavo ir uždarydavo tvartuose, mat bijojo, kad šie gali susirgti, apakti.
Rytų Lietuvoje sakydavo, kad Saulę kažkas “gadina”. Kaltu dėl to dažnai laikydavo velnią arba raganą. Pvz., velnias užkiša savo uodegą tarp Žemės ir Saulės; ragana apsiverčia ant kito šono ir skvernu uždengia Saulę. Norėdami nubaidyti piktąsias dvasias, senovės lietuviai taip pat ir triukšmaudavo, ir indus tarškindavo… Įspūdingą Saulės užtemimą Lietuvos kaime aprašė rašytojas A. Vienuolis apsakyme „Astronomas Šmukštaras“.
XIII a. Lietuvoje buvo matomi net trys visiški Saulės užtemimai. Paskutinis visiškas Saulės užtemimas įvyko 1954 m. birželio 30 d, o sekantį kartą vidurdienį žvaigždes Vilniuje išvysime tik 2195 m. vasario 10 d. Tačiau nereikia nukabinti nosies, nes 2039 m. birželio 21 d. ir 2048 m. birželio 11 d. užtemimai praslinks per kaimyninę Latviją, todėl visi besidomintys retu dangaus reiškiniu trauks tenai.
Dar galime pasidžiaugti ir tuo, kad daliniai užtemimai mūsų gimtinės neaplenkia – stebėjome juos 2006 m. ir 2008 m. Beveik trys ketvirtadalius Saulės disko Mėnulis užstos ir 2015 m. kovo 20 d.
Net ir dalinai užtemusios Saulės negalima stebėti plika akimi, nes galima rimtai pažeisti akies tinklainę. Saulę stebėti galima pro specialų tamsų filtrą (stiklinį arba iš specialios plėvelės), kuris uždedamas ant teleskopo objektyvo arba okuliaro. Patiems filtrą pasigaminti galima iš apšviestos foto juostelės arba seno 3,5 colių sulaužyto lanksčiojo kompiuterinio diskelio („floppiko“), tačiau tokie pirkiniai jau tapo retenybe parduotuvėse. Specializuotose parduotuvėse (pvz., www.teleskopai.lt), galite įsigyti specialios plėvelės saulės šviesos filtrams gaminti ar net specialų Saulei stebėti teleskopą (tiesa, nepigų). Kai kas eksperimentuoja su virš laužo dūmuose aprūkusiais stiklais, suvirintojo šalmų langeliais ar net akiniais nuo saulės, bet tokiu atveju reikia būti itin atsargiems ir į Saulę žiūrėti kuo trumpiau.